Nori greitai sulieknėti?Profesionalių dietologų sukurtas mitybos planas asmeniškai TAU Išbandyk!
Nori greitai sulieknėti?

Tinkamas maisto kramtymas

Tinkamas maisto kramtymas

Tinkamas maisto kramtymas

Nors visi nuo vaikystės žinome, kad maistą reikia gerai sukramtyti, tačiau retai tai darome…

Gerai sukramtant maistą mažiau suvalgysime ir greičiau pasijausime sotūs. Galėsime pasimėgauti valgymo malonumais, o mūsų organizmas už tai atsidėkodamas geriau įsisavins maisto medžiagas ir suteiks energijos visai dienai. Nebereikės jokių virškinimo fermentų, nekankins mieguistumas, silpnumas po valgio ar skrandžio sunkumas.

Kai maistą prastai sukramtome, mūsų organizmas stengiasi maistą tinkamai suvirškinti ir įsisavinti, todėl yra priverstas gaminti daugiau skrandžio sulčių, fermentų, maistas ilgiau užlaikomas žarnyne, virškinimui sunaudojama kur kas daugiau energijos, o rezultatas dažniausiai būna prastas.

Tinkamai sukramčius maistą, mažiau apkraunamas visas organizmas, gerėja mūsų savijauta ir sveikata.

Nepalikite skrandžiui dantų darbo

Dantys yra vienintelė žmogaus organizmo turima priemonė maistui susmulkinti mechaniškai, nei mūsų skrandis, nei žarnynas to padaryti nepajėgūs. Jie turi galimybę maistą skaidyti tik chemiškai ir jį permaišyti.

Kramtant maistas yra suvilgomas ir pradedamas virškinti dar būdamas burnoje. Seilės ima skaidyti angliavandenius į sudėtines dalis, taip pat pradedamos įsisavinti ir maistinės medžiagos.

Jei sąžiningai kramtysime tai, ką valgome, neišvengiamai būsime priversti valgyti lėčiau ir dar nebaigę pietauti pajusime sotumo jausmą, kuris nuo valgymo pradžios atsiranda ne anksčiau kaip po 15 min. Tai ypač aktualu turintiems antsvorį.

Panosėje – ištisa maisto tyrimų laboratorija

Kramtant mūsų skonio, lytėjimo, temperatūros, skausmo receptoriai įvertina maisto fizines, chemines savybes, jo konsistenciją. Ši informacija persiunčiama mūsų skrandžiui ir žarnynui, kurie pasiruošia darbui: pagamina reikiamą kiekį rūgščių, šarmų ir fermentų. Taip maistas geriau virškinamas ir įsisavinamos naudingos maisto medžiagos.

Kramtymas mus apsaugo nuo žalingų mikroorganizmų. Su maistu suvalgome daugybę bakterijų, ypač jei tai termiškai neapdoroti vaisiai ar daržovės. Kramtymo metu su seilėmis išskiriamos medžiagos naikina bakterijas ir mums pavojingus mikroorganizmus. Tačiau šis barjeras tinkamai veikia tik tada, jei maistą kramtome. Tai nereiškia, kad gerai kramtant, maisto plauti nebūtina, tiesiog sąžiningai maistą sukramtydami savo kūną papildomai apsaugosime nuo nepageidaujamų įnamių.
Kaip turėtumėme kramtyti?
Visi žinome kaip tinkamai kramtyti, dažniausiai tiesiog neturime tam laiko arba tingime… Tereikia kramtyti tol, kol maistas, esantis burnoje, tiesiog sutirps.

Nėra normos sukramtyti 10 ar 40 kartų, nes kiekvienas produktas skirtingas, juk košės ilgai kramtyti nepavyks, tuo tarpu prastai pagamintą kepsnį tinkamai sukramtyti gali būti tikras iššūkis.

Jei tai taip paprasta, kodėl tik retas tinkamai sukramto tai, ką valgo?

Pagrindinis trukdis geram kramtymui yra netikę mūsų įpročiai ir nuolatinis pasiteisinimas – „nėra laiko“. Juos pakeisti sunku, tačiau įmanoma.

Kramtymo metu vyksta keli pagrindiniai procesai:

1. a) maisto smulkinimas, kuomet didėja bendrasis maisto virškinimo paviršius, kas reikalinga norint jį tinkamai apdoroti chemiškai virškinimo metu.

b) burnoje vykstantys procesai sukelia seilių, skrandžio, kasos gaminamų fermentų išsiskyrimą, kepenų gaminamos tulžies (reikalinga riebalų skaidymui, aktyvina vitaminų A, D, E, K pasisavinimą), dvylikapirštėje ir storojoje žarnoje išskiriamų hormonų, kitų organinių ir neorganinių medžiagų gamybą.

2. Angliavandenių skaidymas. Seilių liaukos išskiria fermentą amilazę, kuris burnoje pradeda hidrolizuoti angliavandenius. Šis procesas trunka tol, kol maistas kramtomas ir sustoja, kai maistas patenka į skrandį, nes amilazė veikia tik šarminėje terpėje.

3. Organizmo apsauga nuo su maistu patenkančių bakterijų. Seilėms būdingas bakteriocidinis ir bakteriostatinis poveikis. Jose yra fermento lizocimo, kuris skaido bakterijų sieneles ir ištirpina bakterijas; laktoferino (geležies turintis glikoproteinas), kuris slopina mikroorganizmų dauginimąsį, taip pat imunoglobulinų, daugiausia A klasės (IgA), kurie apsaugo gleivines ir virškinamąjį kanalą nuo bakterijų įsiskverbimo.